apmirti

apmir̃ti, apmìršta, àpmirė; SD204, R128 1. intr. K pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas M.Valanč. Boba kap žudėj[o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė (ps.) Rod. Bitė žiemą neapmiršta J.Krišč. | Javų grūdas, žemėn pasėtas, apmiršta ir pūsta A.Baran. Iš žaizdų su sutriuškintais audiniais pašalinti apmirusias dalis rš. ^ Pagavom barsiuką, pririšam kieme už lenciūgo, vaikščioja kaip apmiręs (nelinksmas) Rm. Salė dar pustuščia, publika kaip apmirusi (lėtai) renkasi Žem. 2. intr. Lkv po truputį išmirti: Seniejai čia pernai labai àpmirė Pp. Àpmirė čia daug žmonių Grg. Labai apimirė iš senesnių ir iš jaunesnių, dabar visi jauni Krs. 3. refl. nustoti gyventi: Tik mislini, kad apsimirtái greičiau Btr. 4. intr. būti ištiktam epilepsijos priepuolio: Mergytė apmirusi ėmė tampytis, narelius sukioti, laužyti Vaižg. Antryt àpmirė ir vėl už mėnesio àpmirė Lp. Kai apmìršta, razplėšt marškiniai ir numest (priet.) Ad. Anas in savaitės dukart apmìršta nuomariu Ktk. ║ R65, M netekti sąmonės, apalpti: Dabar jis pamislijo, kad ji iš to džiaugsmo apmirė BsPIV72. Tad motinos rankas laužė, plaukus plėšdamos ir apmirdamos SGI52. 5. intr. SD143,446, R netekti jautrumo, nutirpti (apie kurią nors organizmo dalį): Mano koja buvo apmìrusi K. Liežuvis pusiau apmirė trokšdamas SGII9. 6. intr. pasidaryti nejudriam, sustingti ko nors paveiktam, patekus į tam tikrą būseną: Jis prišliaužė prie skardžio krašto ir apmirė, pasigėrėjimo pagautas rš. Kai pasakiau apie jo darbus, tai iš baimės àpmirė Vl. Pamatę tokius baisius liežuvius, visi apmirė MPs. Išmintingiejai broliai apmirė, nes žinojo, kad bėda bus ne durniui, ale aniems BM253. Àpmiriau mirtinai, pamačiusi žvakelę pri užpakalio Dr. Į darželį įeidama, ant rūtelių apmirdama: Ai, rūtelės žaliosios, linksma buvau, kaip sėjau JV253. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių apmirusi JV476. | prk.: Norėjo surikti, tačiau balsas apmirė krūtinėje rš. 7. intr. prk. pasidaryti ramiam, tyliam: Ponas Anupras, nepasiekęs tikslo, prityręs daugel smūgių, galų gale apmirė savo skausme LzP. Apmirusį miestą sudrebino baisus sprogimas, ir pro klevus į dangų pakilo juodų dūmų stulpas J.Dov. Per fabriko kiemą nuūžė vėjas ir apmirė griuvėsiuose J.Dov. 8. intr. prk. nustoti gyvai, veikliai reikštis: Mieste visiškai apmirė kultūrinis gyvenimas sp. Krizės metu kur kas daugiau nusmuko žemės ūkio ir pramonės gamyba, apmirė prekybos apyvarta rš. Draugijos gyvenimas turėjo apmirti rš. Laki Mortos vaizduotė apmirė J.Avyž. 9. tr. būti mirštančio vilkėtam, gulėtam: Apmìrusio drabužių nenoria imti J. Rakaliams atiduoda tus marškinius àpmirtus KlvrŽ. Àpmirtos drobulės KlvrŽ. Àpmirtą lovą visumet liuob išplaus Šts. 10. tr. mirštant nuslėpti, nepasakyti, kur padėta (pinigai): Mirė senis ir piningus apmirė: kas beras nežinodamas, kur senis paslėpė Šts. Mirdamas nė pačiai piningų nepaliko, bet apmirtiejai piningai pasirodė sapnė[je] Šts. 11. intr. labai atsidėti: Ans apmiręs (stipriai) laiko BzF142. | refl.: Lyg apsimir̃damas (mėšlungiškai) ką nutverti KI709.

◊ blùsos àpmirė juok. sakoma labai išsigandus: Išgirdus lauke šaudant, iš baimės visos blùsos àpmirė Jnš. Ir jaučiu, kad visos mano blusos apmirė V.Piet. širdìs àpmirė pasidarė baisu: Širdis jai apmirė, pakinkas pakirto, ėmė mušt į galvą kraujas A.Vien. Mano širdis kap mirte apmirė Prn. Aš susišukavau plaukus ir apmirusia širdimi atidariau pirkios duris rš. Sprogus netoli sviediniui, iš baimės širdis apmirė Jnš.

širdìs kraujù àpmirė pasidarė labai gaila: Širdis krauju apmirusi, rūteles atminusi LTR.

\ mirti; apmirti; atmirti; įmirti; išmirti; paišmirti; numirti; panumirti; pamirti; papamirti; permirti; primirti; užmirti